Lapkričio pradžioje aplankiau Verano kapines, turbūt pačias didžiausias Romoje. Paliko labai didelį įspūdį, pasijutau lyg kokiam kapinių mieste - didžiulis plotas, o akį traukė kiekvienas kampelis. Jau pripratau prie nuolatinės turistų minios Romoje, tad buvo išties gera pasižvalgyti po naują vietą vienai ir nuklysti toliau (kiek mačiau, turistai įeina, pamato Garibaldį ir išeina).
In early November I went to visit the cemetery of Verano, which is probably the biggest one in Rome. I found myself like in the another city (just full of graves), because of the huge territory and a lot of beautiful and interesting spots. I am already used to the Rome tourist crowds, but here I was just by my own and was able to walk around without seeing anybody (I noticed that all the tourists usually enter the cemetery, stops to see Garibaldi's grave and goes back).
Ilgą laiką stebėjau šį skulptūros atgimimą gyvomis gėlėmis. Prieš tai dar buvau užsižiūrėjusi ir į kitą jaunos merginos kapą. Tada prie manęs sustojo vienuolė, pasakė: "Graži, ane?", man linktelėjus, atsisveikino: "Sėkmės, dukra." Kapinės, kuriose vaikšto tik vienuolės.
I was watching this revival of the sculpture for a long time. Before that, I was observing another grave of young girl, when one nun stopped by me. She just said: "isn't she beautiful?" and when I agreed, she said goodbye: " Take care, daughter". The cemetery, where just nuns are walking.
daugiabučiai...
Be vienuolių sutikau ir daug kačių. Štai šie du vaikštynėjo ilgą laiką paskui mane.
It is possible to find cats in the cemetery, not just nuns. These two where walking with me for a while.